kaires_puses_index
 
 
  
  

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 





Prisijungimas gyventojams
Prisijungimas

Prisijungimas Gyventojams

UNESCO pripažintas, mūsų nepažintas: kas tas Struvės geodezinis lankas, kuris driekiasi per Lietuvą?

2020 m. minime UNESCO pasaulio paveldo metus Lietuvoje. Mūsų valstybėje yra keturi  kultūrinio paveldo objektai, kurie yra įrašyti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Trys jų – Vilniaus istorinis centras, Kuršių nerija ir Kernavės archeologinė vietovė – puikiai žinomi visiems lietuviams. Gi paaiškinti, kuo svarbus yra ketvirtasis – Struvės geodezinis lankas – galėtų retas.


Struvės geodezinis lankas yra vienas didžiausių tarpvalstybinių pasaulio paveldo objektų. Jis driekiasi ne tik per Lietuvos teritoriją – iš viso per dešimt skirtingų šalių. Kas apskritai per dalykas yra Struvės geodezinis lankas? Kaip jis atsirado ir kuo jis svarbus?

Apie tai 15min pasakojo matavimų inžinerijos technologijos mokslų daktaras Saulius Urbanas, vienas iš labiausiai Lietuvoje patyrusių Struvės geodezinio lanko ekspertų.

2005 m., Struvės geodezinį lanką įrašant į UNESCO Pasaulio paveldo objektų sąrašą, jis buvo vienas iš nominacijos rengimo koordinatorių, vėliau – tarptautinio 10-ies šalių Struvės geodezinio lanko komiteto pirmininkas ir generalinis sekretorius.

UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metų minėjimo tikslas yra pabrėžti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašytų kultūros vertybių – Vilniaus istorinio centro, Kuršių nerijos, Kernavės archeologinės vietovės, Struvės geodezinio lanko reikšmę mūsų valstybei, didinti jų pažinimą, visuomenės supratimą apie šių vietovių išskirtinę visuotinę vertę, išsaugojimo ateities kartoms ir apsaugos svarbą.

 

Išmatuoti Žemę

Visa Struvės geodezinio lanko grandinė

Struvės geodezinio lanko paskirtis buvo labai fundamentali – išmatuoti Žemę. Arba, kitaip tariant, kuo tiksliau nustatyti Žemės formą ir dydį.

Dabar tai sunku įsivaizduoti, bet XIX a. pradžioje trūko patikimų matavimo duomenų. Žemės parametrai buvo skaičiuojami pagal atskirų to meto mokslininkų prielaidas.

Šio projekto įgyvendinimas truko ilgiau negu 30 metų. 1816-1852 m. laikotarpiu palei 26 laipsnių dienovidinį 2822 km ilgio ruože buvo įtvirtinti 259 lanko punktai.

Juose buvo įrengti aukšti, iki 50 m aukščio, virš horizonto iškilę mediniai bokštai, o žemėje įtvirtinti stabilūs centrai. Lankas ir bokštų linija tęsėsi nuo Fugleneso dabartinėje Norvegijoje iki Dunojaus žiočių prie Juodosios jūros.

„Tarp šių bokštų, esančių apie 30 km atstumu vienas nuo kito, vykdyti kampų matavimai naktimis vizuojant į bokštuose įžiebtus žibintus. Taip formuojant trikampių (trianguliacijos) grandinę ir ją papildant bazinių linijų ilgių ir astronominiais matavimais, buvo išskaičiuotas tikslus Žemės dienovidinio ilgis bei nustatyta kaip „kreivėja“ mūsų Žemė“, – pasakojo S.Urbanas.

18 iš šių punktų buvo Lietuvos teritorijoje. Tad XIX a. pirmoje pusėje Lietuvos kraštovaizdį kurį laiką puošė 18 medinių bokštų, ne ką žemesnių negu neseniai išpopuliarėję apžvalgos bokštai.

Naudojant pasiektus rezultatus, buvo apskaičiuotas tikslesnis Žemės spindulys ir artimiausio Žemės formai matematinio kūno – pasaulinio elipsoido – parametrai.

„Vadinu šį projektą fantastiniu, nes Struvės geodezinis lankas yra pats ilgiausias pasaulyje palei dienovidį sudarytas ir labai tiksliai pagal to meto sąlygas išmatuotas geodezinis lankas. Projektas, kaip švyturys, skleidė geografijos, geodezijos ir astronomijos mokslo žinias. Jį vykdant ne tik buvo specialiai sukurti įvairūs matavimo prietaisai, bet ir išrasti nauji vietovės matavimo metodai“, – pasakojo S.Urbanas.

Jo teigimu, Struvės lanko matavimo duomenys, kaip tiksliausiai nustatyto Žemės modelio parametrai, naudoti įvairių šalių geodeziniuose tinkluose bei žemėlapių koordinacinėse projekcijose daugiau nei šimtą metų. Tiksliau išmatuoti mūsų planetą pavyko tik XX a. viduryje, paleidus pirmuosius dirbtinius palydovus ir pradėjus taikyti kosminius tyrimus.

 

Įveikti iššūkiai

UNESCO nuotr.
Struvės geodezinio lanko
trianguliacijos bokštas

Įgyvendinti Struvės geodezinio lanko projektą nebuvo lengva. Tam prireikė ne tik mokslinio, bet ir kultūrinio bendradarbiavimo.

Dabar lankas tęsiasi per dešimties valstybių teritorijas, o XIX a. jis buvo tiesiamas dviejų tuometinių valstybių teritorijose – carinės Rusijos imperijoje ir Švedijos-Norvegijos karalystėje. Abi šios valstybės įprastai nebuvo itin draugiškos viena kitai, be to, ir pačioje Rusijos imperijoje dažnai siautė neramumai.

„Neįtikėtina, kaip vardan mokslo ir taurios Žemės išmatavimo idėjos pavyko sėkmingai įvykdyti tokį grandiozinį projektą“, – pažymi S.Urbanas.

Jo teigimu, Lietuvos vaidmuo lanko grandinėje buvo ypatingai svarus, nes patys pirmieji lanko matavimai Vilniaus observatorijos dienovidiniu buvo pradėti estų kilmės carinės Rusijos karininko Karolio Tenerio būtent Lietuvoje.

Per 11 metų buvo išmatuotas vadinamasis „lietuviškas lankas“ nuo Jekabpilio (dabar – Latvija) iki Belino (dabar – Baltarusija). Tai buvo pirmasis matavimų etapas, vėliau kitais etapais plėtotas tiek į šiaurę, tiek į pietus.

Frydrichas Vilhelmas fon Struvė, kurio vardu galiausiai pavadintas lankas, buvo žymus XIX a. moksininkas, Dorpato (dabar – Tartu Estijoje) universiteto profesorius. Jis sudomino Žemės išmatavimo idėjomis valstybių valdovus, organizavo ekspedicijas, užtikrino reikalingų valstybės lėšų skyrimą ir parengė galutinę lanko ataskaitą.

„Lietuvoje Struvė nesilankė, visus darbus čia atliko minėtasis K.Teneris, kuriam talkino to meto Vilniaus universiteto mokslininkų elitas. Iš jų paminėtini Vilniaus observatorijos direktoriai P.Slavinskis, J. Sableris, astronomai J.Chodzka, M.Hlušnevičius, M.Žilinskas“, – pasakojo S.Urbanas.

 

Paveldo sąraše – trys lanko punktai

Į UNESCO pasaulio paveldo vertybių sąrašą Struvės geodezinis lankas pateko 2005 m. Tai didžiausias pasaulio paveldo objektas Europoje.

15min.lt/Trianguliacija

Siekiant sumažinti įamžinimo apimtis, UNESCO nusprendė kiekvienoje valstybėje išskirti kelis charakteringus ar svarbesnius lanko punktus ir juos pažymėti specialiais ženklais (dažniausiai monolitiniais stulpais) su UNESCO ir Pasaulio paveldo emblemomis. Taip iš 259 punktų buvo išskirti 34 punktai.

Lietuvoje yra trys iš šių 34 punktų – Meškonyse (Vilniaus rajone), Paliepiukuose (Vilniaus rajone) ir Gireišiuose (Rokiškio rajone). Pasak S.Urbano, jie pasirinkti todėl, kad buvo geriausiai dokumentuoti, nuo seno naudoti geodeziniams darbams, nekilo abejonių dėl tikslios jų padėties.

„Deja, iki šių dienų neišliko daugelio punktų originalūs ženklinimo centrai – kalkių skiediniu sujungti lauko rieduliai su išgręžtomis kiaurymėmis ir švino lydinyje įrėžtu kryželiu. Taip pat, be abejo, neišliko ir mediniai trianguliacijos bokštai, kurių aukštis siekė iki 50 metrų“, – apgailestauja S.Urbanas.

Paraišką įrašyti Struvės geodezinį lanką į Pasaulio paveldo sąrašą rengė Suomijos nacionalinės žemės tarnybos specialistai, surinkdami ir sistemindami įvairius dokumentus ir informaciją iš dešimties šalių už geodeziją ir kartografiją atsakingų valstybinių institucijų.

„Svarbu pažymėti, kad nors oficialiai paraišką pateikė valstybinės institucijos, daug naudingų tyrimų atliko taip vadinami lanko entuziastai – britas Jimas Smithas, belgas Janas de Graeve, rusas Vitalijus Kaptiugas ir kiti, siekdami surasti, įsigyti reikiamą dokumentaciją iš kolekcionierių ir išversti ją į anglų kalbą.. Didžiausias iššūkis buvo dešimties valstybinių institucijų pozicijų suderinamumas, istorinių dokumentų analizė ir faktinis vietovės punktų suradimas, vėliau – išsaugojimas ir pritaikymas lankytojams“, – sakė S.Urbanas.

Lietuvoje dauguma punktų nustatymo darbų atliko Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai.

„Smagu, kad dėka Struvės geodezinio lanko tarptautinio komiteto veiklos vyksta nuolatinis įvairių nacionalinių ir tarptautinių iniciatyvų koordinavimas. Teko ir man kurį laiką pirmininkauti šiam komitetui, o vėliau – vykdyti generalinio sekretoriaus pareigas. Pagal patvirtintą reglamentą Komitetas organizuoja viešus susitikimus-konferencijas kas du metus, renka pirmininkaujančią šalį, o tarp susitikimų ir renginių informacija keičiamasi nuotoliniu būdu“, – pasakojo S.Urbanas.

 

Lanką gaubia keisti mitai

S.Urbanas pripažįsta – kadangi Struvės geodezinis lankas savaime nėra vaizdus, o jo istorija nėra plačiai žinoma, kai kurie gidai ar net valstybinių organizacijų atstovai išradingai apipina Struvės geodezinį lanką savomis detalėmis.

„Mane labiausiai pralinksminusią istoriją nugirdau kartą besilankydamas su draugais Europos geografiniame centre. Čia vienas iš gidų, intriguodamas grupę, labai rimtai dėstė, kad nuo Europos geografinio centro į šiaurę yra susiformavęs mistiškas arealas, savotiškas „Bermudų trikampis“, kurio kraštinės siejasi su netoli esančiu baltiškuoju piliakalniu ir už 1,5 km įrengtu Struvės geodezinio lanko punktu Meškonyse. Linksma ir tiek, kaip atskirus, jokio tarpusavio ryšio neturinčius objektus žmonės susieja į mistinius arealus“, – sakė S.Urbanas.

Jis atkreipia dėmesį, kad vis dėlto ir tikrojoje Struvės geodezinio lanko istorijoje slypi nemaža įdomybių ir lemtingų atsitiktinumų.

„Pavyzdžiui, nuostabu, kaip du tarpusavyje nesusiję mokslininkai K.Teneris ir F.V Struvė kelis dešimtmečius nepriklausomai vienas nuo kito vystė Vilniaus ir Dorpato gubernijų trianguliacijos tinklus iš esmės pagal tą patį 26 laipsnių dienovidinį. Jų matavimų apjungimas, kuris dėl naudotų skirtingų matavimo vienetų buvo tikras iššūkis, iš esmės sukūrė lanko pagrindą“, – sakė S.Urbanas.

S.Urbanas teigia manantis, kad didžiausia Struvės geodezinio lanko kaip paveldo objekto vertė yra pasakojimas, kuris turi būti nesudėtingai ir įdomiai perteiktas lietuviams, siekiant juos labiau domėtis šiuo punktu.

„Norisi sukurti daugiau interaktyvaus turinio: vaizdingų informacinių stendų, su vietove susietų programėlių mobiliuose įrenginiuose, kur grafiškai galima būtų parodyti vietovės matavimų įtaką Žemės dydžiui ir formai, gal supaprastintų matavimo priemonių ir žaidimų, leidžiančių lankytojams pakartoti Struvės ekspedicijų matavimus ar „atrasti“ tą mūsų Žemės kreivumą“, – svarstė S.Urbanas.

O kaipgi su punktais kitose šalyse? Pasak S.Urbano, labiausiai lankomas yra šiauriausias lanko punktas Fuglenese (Norvegija) prie Arkties vandenyno.

Čia stovi įspūdingas Švedijos karaliaus įsteigtas paminklas – šis objektas yra turistų kruizinių laivų lankytinų vietų sąraše. Supažindinti su geodeziniu lanku stengiasi ir kitos šalys.

„Virtualioje erdvėje veikia ne vienas asmenukių kolekcionierių lanko punktuose forumas. Užsienio šalyse dažnai stengiamasi visuomenę supažindinti su Struvės geodeziniu lanku įtraukiant jo punktus ar kitus sudėtinius objektus į turistinius pažintinius takus, parengiant informacinius stendus, leidžiant knygas, progines monetas, pašto ženklus ar sukuriant galvosūkių žaidimus, kaip pvz. estai yra parengę puikią Struvės lanko dėlionę“, – sakė S.Urbanas.

Jo teigimu, bandoma panašias idėjas realizuoti ir Lietuvoje – egzistuoja Struvės geodezinio lanko pašto ženklų kolekcija, sidabrinis pinigas, išleista monografija.

UNESCO nuotr.
Struvės geodeziniam lankui
skirta kolekcinė moneta

„Aišku, svarbu neperkrauti interesantų mokslinės informacijos srautu. Jei įrengiame lankytiną objektą, turėtume siekti jį sukurti dailiai, kūrybingai ir savitai, nepamiršti jį tinkamai prižiūrėti. Man asmeniškai labai patinka Struvės geodezinio lanko istoriją pasakoti vaikams. Jie yra labai reiklūs priimamam turiniui, bet nepraradę gebėjimo svajoti globaliai.

Savotiškai Struvės geodezinis lankas irgi XIX a. buvo globalioji Žemės išmatavimo svajonė, įgyvendinta dėka neįtikėtino matavimuose dalyvavusių asmenybių entuziazmo, asmeninio gyvenimo paaukojimo idėjai, tuo pačiu pademonstruojant stulbinamą kūrybiškumą ir mokslinę pažangą“, – sako S.Urbanas.

Energetikos ir technikos muziejuje Vilniuje galima išbandyti Struvės geodeziniam laikui skirtą edukacinę programą „Žemės planeta kišenėje“.

Daugiau informacijos apie Struvės geodezinį lanką: https://www.youtube.com/watch?v=u0BDSmMzvGU

UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą sudaro visai žmonijai reikšmingos ir išskirtinę visuotinę vertę turinčios kultūros ir gamtos paveldo vertybės, kurių šiuo metu yra 1121, esančios 167 valstybių narių teritorijose.

Kiekvienai valstybei yra didelė garbė ir atsakomybė savo šalyje turėti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašytų kultūros ir gamtos paveldo objektų ar vietovių, kurios liudija išskirtinę žmonijos kultūrinę ir istorinę patirtį, svarbią jos raidą, yra tapatybės dalis.

 

Pirmą kartą šis straipsnis buvo publikuotas 15min portale. Su originaliu straipsniu susipažinti galite čia: [https://www.15min.lt/max/naujiena/gyvenimas/unesco-pripazintas-musu-nepazintas-kas-tas-struves-geodezinis-lankas-kuris-driekiasi-per-lietuva-1222-1357090]


Nuotr. Lukas Jonaitis 
Struvės geodezinio lanko punktai Nemenčinės seniūnijos Meškonių (N 54°55′48″ E 25°18′43″)
bei Nemėžio seniūnijos Paliepiukų (N 54°37′55″ E 25°26′31″) kaimuose


 

Shadow up